retorika

iš ko gimsta pokyčiai?
kodėl kelias link jų toks ilgas... nors kai pasieki juos - to net nepastebi?
man reikia gyvenimo tikslų. nes toks jausmas, kad plaukiu pasroviui. o tėkmė jau nebeatrodo patikima.
noriu ko nors laukti, tikėtis, siekti.
aktyvizuotis kažkaip. vardan kažko.
any ideas?

pasyvioji Ū.

pasvarstymas

kas būtų jeigu būtų... kaip kartais gerai būtų iš anksto žinot, kur nugriūsi - pasidėtum ten pagalvę.
kažkaip kartais nenumatau dviejų žingsnių į priekį.
reikės paauklėt save tuo klausimu.
o kol kas - srebiam tai, ką turim.
ir nieko čia nebepakeisi... kaip sunku susitaikyt su situacijomis, kur kenčia egoizmas.

egoistė Ū.

pižaminė diena

visa diena slampinėju po namus su pižama...
tvarkiausi, gaminau, skalbiau, ploviau.
nieko nenoriu. na gal tik šokolado, persimono ir arbatos puodelio :)

košmaras koks

na ir susipainiok tu man šitaip... jetau, net šaltas prakaitas išpylė.
va prie ko priveda automatizmai. ir nesugebėjimas susikaupti.
čia niekas nepasikeitė :)
tik galiojimo laikas labai trumpas.
arba ne.
bet greičiausiai taip. :)
aš šiandien svarstykliška labai.
einu išgert žalios arbatos su pienu ir miegelio.

ar tai yra blogai?

jei aš pykstu?
jei man liūdna?
jei man skauda?
jei aš bijau?

bet dar šypsaus. juokiuos. ok, įtampa niekur nedingsta...
kur mano cinizmas???

nieko, greit atsigaus. grįšiu į senas vėžias. jose paprasčiau.
paskutinis šansas sudegė. sudie.

labanakt.

ir vistik "Balkonas" tikrai geras filmas. paprastas, bet labai mielas.

tebūnie

kaip gera būtų dabar tyliai numirti...

bet aš stipri. galiu nešt šitą kryžių. tebūnie. galiu būt po padidinamuoju stiklu. ok, aš kalta. tebūnie tebūnie tebūnie.
išgyvensiu.
kas pirmas mes akmenį į mane?

palauksim. pamatysim.

bent jau yra ko laukti. mirties.

atsigavau?

mama vis atsineša iš darbo visokių pokštų.
vienas jų - vietoj r raidės sakyt d.
pusę vakaro kvatojam iki ašarų.

mda

juk aš nedarau to, kas man nepatinka. neklausau u2, nes man jie nepatinka.
nesuprantu tų, kas taip daro...
įdomu, ar dar daug tokių laikinų užtemimų bus...

proziškai

minčių ir jausmų, baimių ir nuovargio kankinama einu miegot.
jei išpultų kelios tokios dienos iš eilės - turbūt imčiau norėt nebejaust.

noriu ramybės.

pavargau

earl grey arbata su pienu.
gulinėju ant lovos, kojas užsiklojus pledu...
be minčių. be norų. be jėgų.
net nerimui ir baimėms nėra kaip pasireikšti.
gal ir gerai...
kartais norisi taip ir stumt dienas iki... iki ko?

labanakt.

pagalvojau...

būtų įdomu, jai imčiau ir susipainiočiau :)

nors... niekas nepastebėtų. tik aš.

šypsausi. laukiu pūgos. šėlstanti gamta atspindi mano požiūrį. ar kažkas tokio.

..mmm...

I HOPE YOU`RE FEELING HAPPY NOW
I SEE YOU FEEL NO PAIN AT ALL IT SEEMS
I WONDER WHAT YOU`RE DOIN` NOW
I WONDER IF YOU THINK OF ME AT ALL
DO YOU STILL PLAY THE SAME MOVES NOW
OR ARE THOSE SPECIAL MOODS FOR SOMEONE ELSE
I HOPE YOU`RE FEELING HAPPY NOW

JUST BECAUSE YOU FEEL GOOD
DOESN`T MAKE YOU RIGHT, OH NO
JUST BECAUSE YOU FEEL GOOD
STILL WANT YOU HERE TONIGHT

DOES LAUGHTER STILL DISCOVER YOU
I SEE THROUGH ALL THOSE SMILES
THAT LOOK SO RIGHT
DO YOU STILL HAVE THE SAME FRIENDS NOW
TO SMOKE AWAY YOUR PROBLEMS AND YOUR LIFE
OH HOW DO YOU REMEMBER ME,
THE ONE THAT MADE YOU LAUGH UNTIL YOU CRIED
I HOPE YOU`RE FEELING HAPPY NOW

JUST BECAUSE YOU FEEL GOOD
DOESN`T MAKE YOU RIGHT, OH NO
JUST BECAUSE YOU FEEL GOOD
STILL WANT YOU HERE TONIGHT

WANT YOU: [X3]
I WONDER WHAT YOU`RE DOING NOW
I HOPE YOU`RE FEELING HAPPY NOW [X2]

keli fragmentai. viena diena.

aš ir šiaip nesu kantri, bet jau šiandien tai ypatingai.
laikas ištrinti senas istorijas. tai net ne istorijos. ir net ne įvykiai. tiesiog aplinkybės.
žiauri esu. taip.

bet vistiek laikinoji sostinė man kelia šiltus prisiminimus.

Ū.

obelis

žiūriu pro langą - obelis. visiškai be lapų, bet dar pilnos šakos obuolių.
gražu. taip depresiška ir beviltiška. bet gražu.
akyse iškyla nuotrauka - tamsus fonas, ta vieniša obelis. ir ryškiai geltoni obuoliai.
kas galėtų tokią nuotrauką padaryt?

nuotykis???

reikia kontroliuot savo veido išraišką...
stotelėje užkalbino vyrukas: "kodėl Jūs tokia liūdna? liūdnos muzikos klausot? aš jau ne pirmą kartą Jus čia matau..."
sunerimau.

trumpa vakaro mintis

kažkodėl susimasčiau apie bendrą projektą. šypsaus. keista, bet tiesiog ramu.
kartais pastebiu, kad ramybę teikia dalykai, kurių paniškai bijau.

labanakt.

nepaleisk

nepaleisk manęs. nepalik manęs. neišeik. neleisk išeit. mylėk mane. būk su manim. laikyk mane. pasilik su manim. tikėk manim. šiandien. rytoj. mėnesį. metus. visą gyvenimą.
tik nepaleisk manęs...
neapleisk.

ne, tu nesi mano klaida. ne, aš nesigailiu. nepykstu ant tavęs.
taip, aš ir vėl elgčiaus taip pat. net jei ir neturėčiau galimybės kažką pakeist.

branginu visą tai, kas buvo, kas yra, kas bus...
net tą skausmą. net tas ašaras. tavo ir mano.

tai meilė. taip, tai meilė.

pilnatis pilnatis pilnatis.
gyvenimo džiaugsme, kur tu?
juokinga viskas... kiek kartų šiuos žodžius kartojau... kiek girdėjau... jau seniai esu jiems nebejautri...
ledo karalienė :) :)

Я дарила тебе крылья,
Я была такой бессильной…
Я хотела влезть поглубже,
Зацепить любовь и душу…
Я хотела, я хотела, я…
Такое тело бы
В дело бы.

Че на чем… че на чем…
Не меняй позиций — будет горячо.
Не меняй на не меня… меня… не меняй!

Уходила, оставалась,
Не любила, расставалась,
Под колесами трамвая
Не лежала чуть живая…
Я… тебя не отпускала,
Я… такую держала бы
Под одеялом.

Че на чем… че на чем…
Не меняй позиций — будет горячо.
Не меняй на не меня… меня… не меняй!

Не меняй меня… меня на не меня… на.. не…
Меняй… меня… меня на не меня…на… не…
Меняй… меня…меня на не меня…на… не…
Меняй… меня…

Не забуду я о прошлом,
И не буду я хорошей.
Прекрати…опять… не надо…
Все насквозь, когда ты рядом.
Улетаю прямо с крыши,
Ну сделай мою громкость тише!
Слишком тонкие тут стены,
Слишком я, и в моих венах
Ты… течешь…

Че на чем… че на чем…
Не меняй позиций — будет горячо.
Не меняй на не меня… меня… не меняй!

apie spynas

kartais atrodo, kad nualpsiu...
kartais jaučiuos, lyg nestovėčiau ant žemės...
kartais nejaučiu savo kūno...
ypač paskutiniu metu.

Kas tai? Pradžios pabaiga. Pabaigos pradžia.

Kartais apima toks pyktis, kad norisi imti ir suplėšyti visus prisiminimus. Ištrinti atmintį. Užkalti tvirčiausiomis lentomis, prikabinti ten surūdijusių spynų, išmesti visus raktus.

Regresas. Sunku sukti atgal. Sunku mažint poreikius. Sunku atprasti. SKAUDA.

FIN

prašymas

ar galima grąžinti dantuką atgal?
man jo trūksta...

danties šalinimas

na ne taip baisu buvo, kaip bijojau... bet vistiek skauda.
noriu paverkšlent.

kažkokia aš suskydus paskutiniu metu... hmz...

ar dantukų fėja paliks man du litus po pagalve? m?

liūdesiukas

nemėgstu vienišų vakarų.
man šalta naktimis. net kojinės nešildo...
man liūdna šiandien.
paguoskit mane, prašau...

visų šventųjų

nuvažiavau į kapines. specialiai vakare, kai jau tamsu.
gražu. tyla, jokio garso, jokio vėjo. tik žvakių liepsnelės.
ramybė.
apėjau kapines. jauku.

mandalos

seniai jau piešiau. šį vakarą pradėjau. ramina.
tikiuos pabaigt per ilgąjį savaitgalį.

bijau

palūžti
netekti kantrybės
imti spausti
skausmo
pykčio
išsiskyrimų
įskaudint
likt nesuprasta
nustot svajot
nebesišypsot
nelaukt
pamiršt

o labiausiai - ateities...

pasiduodu

kvaila šiandien diena.
ir taip skauda žandikaulį. ir taip bijau, kad tai nuo danties.
noriu išsiverkt.
(ir turbūt šiek tiek pykstu, kad negaliu to padaryt... ledas ledas ledas)

optimizmo, Ūla, optimizmo!

kas ką?

na gerai, pabandykim :)

aš žinau, kad sunkiai seksis... bet pabandyti verta.
maži žaidimai. jie visai mieli ir reikalingi. svarbu jausti ribas.

metamorfozės

nepamiršk savo pažadų.

trumpa mintis

rytas prasidėjo nuo kavos be kofeino...
ko galima tikėtis iš tokios dienos??

smulkmenos

jos būna geros ir blogos.
reikšmingos ir nereikšmingos.
jų pilna visur.
mėgaujuos jomis.
pavargstu nuo jų.
jos sudaro mūsų kasdienybę - tavo ir mano kasdienybę.
jos įneša gaivos, jos įneša ir nerimo. laimės ir liūdesio.

kiekvieną rytą pramerkiu akis ir žinau, kad ši diena vėl bus jų pilna.
kodėl jos, kaip smiltelės, nubyra tarp pirštų? ištirpsta valandose? pasimeta tarp įvykių?

o gal aš tik nemoku jų sulaikyti, surinkti, sulipdyti ir ... ir kas iš to?

bijau. bet čia jau kita tema.

ir naujas rytas man atneš saują smulkmenų. ar ten rasiu tas, kurių noriu?

pasilik

mintys

skrodžiu mintimis per naktinį miestą.
per ištuštėjusias gatves.
per neapšviestus kiemus.
bet mintys šviesios ir joms nebaisu.
jos nematerialios, jos lengvos ir greitos.
jos turbūt net žino kelią.
kur?

graži mūsų šeimynėlė...

mama - oi, tikrai, dukra, su gimtadieniu tave.

dėdienė - vos nepasakiau, kad na ką, liko vieni metai iki jubiliejaus (o jetau, negi jau kitas jubiliejus taip nenumaldomai artėja???). tai sveikinu įžengus į suaugusiųjų pasaulį, nuo šiandien turi būti rimta. :) :)

dėdė - rask gyvenimo palydovą, nelik senmerge. :) :)

fantastika. skelbiu šiemet originaliauso pasveikinimo konkursą. :) :)

to be continued...

pusbrolis - dabar jau gali vaikščiot į klubus "kam virš 30" :)

išgėrėm su dėdule pusę butelio viskiuko... gardu gardu.
o dabar, ponai ir ponios, pasenusi Ūla arba eina pogulio (vistik senas organizmas reikalauja poilsio), arba skelbia paskutinį jaunystės pasispardymą ir dumia į miestelį..

viskis su kola. degtinė su sultimis.
man kartais baisu, kad bus per sunku gyvent vis toliau.
kartais noriu daug daugiau nei galiu turėti. ir turbūt neturėsiu tiek, kiek noriu visko.
o kartais net džiaugiuosi, kad taip yra. (bet labai labai trumpai. ir tik dėl vos vieno kito akcento)...
už mane. už mus su mama.

subrendusioji. arba šiandien surimtėjusi Ūla.

tortą bekepant

kelios valandos beliko...
nežinau dar kaip jaučiuos. gal tikrai čia nieko ypatingo nėra?
jetau, negi aš, didžioji cinikė ir visuomenės spaudimo ignoruotoja, imsiu ir pasiduosiu kažkokiam kvailam stereotipui???
Ūla... Ūla Ūla...
sensti mieloji... sensti.

na ką, sveikinkit rytoj mane. o aš šiandien į savo ir mamytės sveikatą pagurkšnosiu tamsaus alučio. mūsų laukia sunki naktis ir nelengvas rytas. bet tai mūsų rytas. mamos rytas. mano rytas. (šypsausi...).

naktinėjanti Ū.

sau

turbūt neištesėjau nei vieno sau duoto pažado.
dar nenustojau meluoti sau.
neišmokau sau atleist.
leidau, kad širdis apaugtų dilgėlėmis ir kitomis varnalėšomis.
nuoširdumas pasislėptų už nenuplėšiamos cinizmo kaukės.
pasitikėjimas virstų poreikų apribojjimu ir neigimu.

jesus, už ką aš taip save?

čia ne jums. čia man.

neinterpretuokit

savigrauža Ū.

dievinu ją :)

"теперь бсё - твоя" (Renata Litvinova)

priešgimtadieninė depresija?

Ar jums kada nors teko laukti kažko?
Ar žinot, kaip lėtai tada slenka minutės?
Žinot tą jausmą, kai laukimas kankina?

Skaičiuoju minutes...

Kodėl laikas slenka vėžlio greičiu?
Geriau dabar jis pralėktų nepastebimai...

nenoriu GD... nenoriu...

Мара

padrikai

tamsa. šaltis. dulkiantis lietutis.
vienišos mintys.
jaudulys.
laukiu. svajoju. statau oro pilis.
dreba rankos.
įdomu, kiek laiko atlaikysiu. kartais atrodo, kad širdis vieną dieną sustos, mintys išsilydys, kūnas sudegs...
kur ramybės uostas? kur užmaršties sala?

rūkas. ruduo. pokyčiai.

<...> кажется, я не доживу до утра.
Да я не переживу даже эту ночь <...>

Renata Litvinova

atstumas

1738 atodūsiai
4 puodeliai kavos
pusė dienos akropoly
pulsas apie 190 :)
15 vidinių monologų
462 žingsniai per kambarį

kas skiria, kas artina?
kaip negreit, o gal net niekada tai netaps rutina...

...ruduo

man labai patinka Dali paveikslas su laikrodžiais

SAVAITGALIS :) :)

neišvengiamumas

juk tai neišvengiamai įvyks. ankščiau ar vėliau. ir aš gyvenu tame laukime. kiekviena akimirka laukime. išgyvenu save.
o dar kai nežinai, kada tai bus... o ar norėčiau žinot? hmz....
deginu save iš vidaus.
milimetras po milimetro... ir kiekvienas kūno lopinėlis įsitempia. nuo minties. nuo garso. nuo mažų dalykų. menkiausių.
noriu sudegti tame. iki galo. iki dugno. iki pačios juodžiausios tamsos.

suvokiu, kokia stipri mano koncentracija. aplinkinis pasaulis blanksta. lėtai. kaip deganti fotografija. vaizdas liejas ir dingsta.

noriu dingti. išnykti. be skausmo. tik be skausmo...

bijau ir noriu. noriu ir laukiu. laukiu ir bijau.

bet žinau. save apgauti taip lengva. bet tai trunka taip trumpai.
kelio atgal nėra. nes aš nenoriu, kad jis būtų.
žaidžiu. vėl žaidžiu. juk žaidžiu... savo gyvenimą.

neriu į apmąstymus.

juk tai tikrai įvyks.

lauksiu. tik... o su kuo galima suderint užmigimą ir nepabudimą? :)

keista

jaučiuos skolinga... ir noriu lįsti į tą skolą gylyn...

išėjau

ir niekaip negaliu grįžti.

laukiu, kol perdegsiu, kol visa energija ir norai, siekiai ir tikslai, visi objektai ir subjektai ims ir atsibos. kol sudegs, sutrūkinės, liks tik pelenai, prisiminimai, skutai... kol išsilaisvinsiu.

gal tada palengvės. gal bus lengviau eiti per gyvenimą.

gal nekankins rudeninis liūdesys...

nebeveikia savisauga. o gal taip reikia???
banalu, bet turbūt dažniausiai gailimės dėl to, ko nepadarėm, o ne dėl to, ką padarėm...

sergu. sergu gyvenimu. sergu rudeniu. sergu savo egoizmu.

mąstyk, moterie, mąstyk...

save baranti Ū.

pasiilgau...

ugnis

pati sau uždaviau, pati sau ir atsakysiu - turbūt vistik žaidžiu.
na, laikas parodys.
imu bijot savęs.

HELP :) :) ieškau itin stipraus stabdžių skysčio.

kartoju sau: Ūla, baik žaist, Ūla, baik žaist... panašu, kad ši mantra tik užveda mane. Gal rizikuot ir pažiūrėt, kas bus.
Juk būna gi žaidimų ir be tragiškų pasekmių...

hmz...

Ūla Ūla... galvok iš naujo.

tai tiek pamąstymų.

dienos klausimas

ar aš žaidžiu su ugnimi?

ir vėl ruduo

svarstau, kaip čia iššisukt nuo rudeninės melancholijos...
reikia įsimylėti rudenį, prisijaukinti jį...
tada jaukūs tampa tamsūs vakarai...
rudenėjantis oras tampa malonia gaiva...
vis rečiau pasirodantys saulės spinduliai kelia šypseną...
spalvas keičiantys medžiai ir krentantys lapai... tai taip gražu akiai...
o kvapas... jis nepakartojamas... lapų, drėmės, vėsos...

ech...

o gal vistik myliu rudenį?

beveik romantiškoji Ū.

trauma

mano vaikutis su gipsu... susilaužė pirštuką. bėda.
griuvo ir saugojo kelius... visas į mamą :) :)
na, kokia gi vaikystė be traumų.

gydysim.

o kol kas - reikes ir kojines jam auti, ir batukus užrišti.

paskutinė vasaros diena

tikrai paskutinė. nenoriu tuo tikėti, nenoriu rudens.
man maža šios vasaros.
man maža saulėtų dienų.
maža šilumos.
maža šviesių rytų ir ilgų vakarų.
maža...

vasaros suvestinė - daug bemiegių naktų. pagaliau iškankinta Irvingo knyga, savaitė atostogų, kelionė. nauji veidai, naujos pažintys, nauji įspudžiai. remontas namie, pagaliau man patinkanti sienų spalva. keisti žmonės, keisti santykiai. skyrybos ir susitaikymai.
vasara pilna visko. ir net nemažai ašarų. savų ir svetimų.

ir ji baigės. ir niekad jau nebebus tos pačios vasaros.

fatalizmas. ruduo. liūdesys.

run

Will you tell me when your lines are fading?
Cos I can’t see
I can’t see no more

Will you tell me when the song stops playing?
Cos I can’t hear
I can’t hear no more

She said “I don’t know what you’re living for”
She said “I don’t know what you’re living for at all”
He said “I don’t know what you’re living for”
He said “I don’t know what you’re living for at all”

But I will run until my feet no longer run no more
And I will kiss until my lips no longer feel no more
And I will laugh until my heart it aches
And I will love until my heart it breaks
And I will love until there’s nothing more to live for

Will you tell me when the fighting’s over?
Cos I can’t take
I can’t take no more

Will you tell me the day is done?
Cos I can’t run
I can’t run no more

She said “I don’t know what you did it for”
She said “I don’t know what you did it for at all”
He said “I don’t know what you did it for”
He said “I don’t know what you did it for at all”

But I will run until my feet no longer run no more
And I will kiss until my lips no longer feel no more
And I will laugh until my heart it aches
And I will love until my heart it breaks
And I will love until there’s nothing more to live for

And I will laugh until my heart it aches
And I will love until my heart it breaks
And I will love until there’s nothing more to live for

sąstingis

...stoviu stotelėje, laukiu, kol atvažiuos kolegė ir važiuosim į darbą.
jausmas - sąstingis. lyg mane būtų galima valdyti nuotolinio valdymo pulteliu ir kažkas nuspaudė mygtuką "pause". visas pasaulis aplink juda, o aš sustingus. stebiu. ir net neturiu jėgų vertint. pauzė mintyse. pauzė planuose. bijau. turbūt tai baimė. kai net norėt baisu.
kitas jausmas - poilsis. sustingusios mintys nekamuoja manęs, nelenda į akis norai, nedrasko širdies prieštaringi jausmai ir nebėga nevalingai ašaros per skruostus.
gaila, kad tas jausmas greitai baigėsi. tylos akimirka prieš audrą. viskas aplinkui nušviūva ir pagarbiai laukia gamtos šėlsmo.
kas šėls manyje?

jėga

nice :)

prisiminimai... avižinės košės kvapo efektas

Rytas. Miestas paskendęs rūke. Pats vasaros vidurys. Rytas vėsus. Gaivus. Pakeliui į darbą užuodžiu iš kažkur sklindantį avižinės košės kvapą. Keistai mus veikia kvapai. Iškart kritau į gilius ir senus vaikiškus prisiminimus. Rytas pakeliui į darželį ankstyvą rudenį. Viduje lengvas nerimas ir šioks toks nesaugumo jausmas.
Nemėgau darželio. Nemėgau ir nelabai iki šiol mėgstu rudenį. Nemėgstu vidinio nerimo. Vaikas, kuris vis dar gyvas manyje, yra baikštus ir nesaugus.
Keista, kad šiandien taip pasijutau.
Keista, kaip paprastas, berods ne retas kvapas ir savuos namuos, sukėlė tokius išgyvenimus.

Kvapų nuneštoji Ū.

bandymas stabdyti save...

visa diena buityje... maistas, indai, rūbai, kilimai... išmėtyti daiktai...
tam tikra prasme, ši rutina labai ramina. suteikia saugumo iliuziją. pastovumo iliuziją. nuspėjamumo iliuziją.
kartais to reikia. net man.

kartais pagaunu save skubant... skubu gyvent, stumt laiką, forsuot įvykius... ir tik naminis "grafikas" priverčia stabtelėti ir, tam tikra prasme, pailsėti...

reikia išsiplaut smegenis.
reikia detoksikuot mintis.
reikia nuvalyti dulkes nuo norų.

grynumo poreikio valdoma Ū.

(ir vistiek jaučiuos gerai) ;)

pokyčiai

gera pozicija

gimstanti mirštanti kūryba

<...>
ką tu pajutai, kai ji priėjo prie taves, švelniai kilstelėjo plaukus, kad apžiūrėtų tavo tatoo?
ar žinai, ką pajuto ji? kaip pirštų galiukais perbėgo švelnumas ir šiluma... ji to nesitikėjo. o gal tikėjos. juk nemėgsta liesti žmonių... šiaip žmonių...
...vakaras buvo keistas.
...ir kitas vakaras.
atminty liko paveikslas. tuščias stalas. vieniša figūra. šiek tiek liūdnas žvilgnis. kodėl ji to nematė? ko tada nepastebėjo?
<...>

ar gera būtų kūrinio pradžia? vidurys? pabaiga?

kas piešia paveikslus mano galvoje?
kas mano gyvenimo dailininkas ir scenarijaus autorius?
kodėl aš nedalyvauju, kai renkami aktoriai į pagrindinius vaidmenis?

keista Ū.

šiandien noriu būti drama

vat pavargau
vat nepatenkinta esu
vat kaprizinga ir reikli
pasipūtus ir egoistiška
na ir aš noriu, kad kažkas vyktų pagal mano norus
noriu ir aš sau leisti būti ne nuotaikoj
negi negaliu? aš ka? nežmogus?
nepatinka - nebūkit šalia.
šiandien man DZIN
šiandien aš DRAMA!
patempiau lūpą ir nutariau, kad darysiu taip, kaip mano nuotaika padiktuos tai akimirkai. ir nerūpi man ilgalaikės pasekmės. va.

DRAMA Ū.

...

I wanna laugh
Until I cry
Wake up with you each day 'till the day that I die
Let's go to New Orleans
And watch the parade
Take funny pictures, eat jambalaya, and drink lemonade
And when the day is finally over
And we stumble home
Before we sleep
Baby, marry me

I wanna drive
Until we get lost
Lie in a field staring up at the sky
While you point out the Southern Cross
Somehow I know
Without asking why
That you love me more in a minute
Than anyone could in a lifetime

Dancing in the parking lot
While the band plays inside
Sweep me off my feet
Baby, marry me

We don't need no preacher man
Readin' from the Good Book
And I don't want no fancy dress
Ain't no ceremony for the vows that I took
From the moment I met you
I have been blessed

So let's make a toast
And drink up the wine
Here's to you lying here next to me
Until the end of time

Wherever you are
I wanna be
And anything that means anything to ya
Means everything to me

Sneakin' out the back door
While they're throwing the rice
And they'll talk for weeks
But we're all we need

So baby, if you're free
Marry me
Baby, marry me
Marry me

Ikon - Salvador

kaifuoju

lyja

kaip gera gyventi iliuzijomis...
kad viskas bus gerai,
kad nauja diena atneš kažką gero,
kad blogos situacijos išsispręs,
kad kažkaip išsisuksi nuo nemalonumų,
kad apgausi likimą ir nemokėsi už savo klaidas...

gyvenimas - tokia didelė iliuzija.
aš pavargau.

žiovauju ir dūsauju... daug dūsauju. o tai negerai, ar ne?

visiškai ne geresnė už kitus ir kažkokia depresiška Ū. (bet vis dar Jūsų)

visai nerimtai

juokinga :)

visą dieną skamba galvoje

Tavo miestas - betoninės kaladėlės,
Kvailos varnos vis prišąla prie laidų.
Aš naminė tavo kanarėlė,
Man nešalta, tik truputį neramu.

Ei, maitinki iš delno mane,
Šis narvelis per ankštas - ar ne?
Gink savo liūdesį lauk, ar žinai –
Vasaris nebus amžinai,
Vasaris nebus amžinai...

Tavo miestas - betoninės kaladėlės,
Kvailos varnos pergraužė laidus,
Rytas sirpsta, o lange vasario mėlis -
Išvažiuokim į pietus.

Ei, maitinki iš delno mane,
Šis narvelis per ankštas - ar ne?
Gink savo liūdesį lauk, ar žinai –
Vasaris nebus amžinai,
Vasaris nebus amžinai...

tu

galvoju... ar būna akimirkų, kai negalvoju apie tave?.. aišku būna... tada kažkas viduje tįsta... iki begalybės... o gal ir visai netoli. tįsta ir nenutrūksta. pasiekia kritinę ribą ir... - kaip vaikystėj paleista guma - grįžta ir trinkteli... ir skauda. va taip ir gyvenu. ilgiuos - užsimirštu - skauda.
keista, bet man tai patinka.
patinka ilgetis.
patinka suvokti, kad kiekviena minutė vis labiau ir labiau mus priartina.
patinka žinoti ir tai, kad tų minučių dar daug liko - čia kaip ištęstas malonumas - po truputi artėja... ir įtampa auga...
laukiu.
labai ilgiuos tavęs.

sado-mazo Ūla

kaukė veidui

Mаска для лица:

Берется квашеная капуста.
Укладывается на тарелочку.
Поливается постным маслицем.
Наливается водочка.
Водочка выпивается, капусточка съедается...
Лицо блаженно улыбается и свежеет.

bandau juokaut, vadinas...

kelionės nerimas...

lengvas vidinis nerimas... bet malonus...
nors visi sako, kad ant manęs jis labai gerai matosi...
na ką, Latvijos keliai keleliai, laikykitės... here I come ;)

nerimastingoji Ūla

patikėsi, ar ne?

tu gal nepatikėsi... o gal tai ir tėra iliuzija... bet man kartais atrodo, kad vis dar jaučiu
tavo rankas ant savo strėnų...
tavo kvėpavimą...
tavo plaukų švelnumą...

ar čia tik mano vaizduotė?

Ū.

šiandien..., o gal ir prieš savaitę...

aš įsimylėjau...
aš myliu...
tave, mano brangiausias žmoguti...

pavėluotai :)

dabar bandau tikrai suskaičiuoti, ar taip gaunas... na ok, kol kas įrašau - 22/08/2010... mes praleidom du mėnesius... čia specialiai? ryškiai jau tada išsiderėjai, kad paankstintume :) arba aš zyztelėjau, kad spalio mėnesį ir šalta ir šiaip visokių progų yra.
tu prisimeni? :)

taigis, bent jau galim atsekt datą, kai tarėmės - 22/04/2008 :)
po trijų parų :)

beveik niekur neskubanti Ūla

reikšminga

mamos diena

vienuolika dienų ar tai daug?
gyvenu laukime ir baimėje... ar galiu rinktis? noriu išbraukti iš savo galvos, tas galimybes, kurias pati sau riboju...
dėkoju tau už vakar dieną/ vakarą/ naktį...
bučiuoju tavo dar miegančias akis...
nepamiršk pasveikint mamos... ir padėkok jai nuo manęs, kad užaugino tokį nuostabų žmogų.


myliu tave

Ūla.

Пол: W Возраст:29	1-10 A: 5 B: 8 C: 7 E: 9 F: 7 G: 4 H: 9 I: 6 L: 10 M: 7 N: 5 Q: 6 Q1:6 Q2:7 Q3:5 Q4:6
ОСНОВНАЯ ИНТЕPПPЕТАЦИЯ: ПЕРВИЧНЫЕ ФАКТОРЫ (постоянно проявляющиеся): Высокий IQ: сообразительный, обучаем, интеллектуальный. Доминирование: властный, напоpистый, упрямый, настойчивый, непpеклонный. Социальная смелость: снижено чувство опасности, пpедпpиимчивый, авантюрен. Подозрительный: ревнивый, высокомерен, догматичный, соpевновательный. ЛАТЕНТНЫЕ ФАКТОРЫ (имеющие тенденцию к проявлению): Высокая эго-сила:эмоционально зрелый, рассудительный, выдержанный. Италоман: восторженный, разговорчивый,экспрессивный, беззаботный, оптимист. Низкая суперэго-сила: недостаточно усвоены общепpинятые моpальные ноpмы. Аутичный: богатое воображение, богемный, поглащен своими идеями, рассеян. Независимость: находчивый, независим от гpуппы, самостоятельный, pешительный. ВТОРИЧНЫЕ ФАКТОРЫ (интегративные свойства): Экстраверт. Направленность на внешний мир. Импульсивен. Реактивная уpавновешенность. Эмоционально сбалансирован. Независимый. Самоопределяемый, критичный, оказывает влияние на других.
ДОПОЛНИТЕЛЬНАЯ ИНТЕРПРЕТАЦИЯ: ИНТЕЛЛЕКТ: ВЫСОКИЙ ИНТЕЛЛЕКТУАЛЬНЫЙ ПОТЕНЦИАЛ. СПОСОБЕН К ТВОРЧЕСКОЙ РАБОТЕ ЭМОЦИИ: СРЕДНИЙ УРОВЕНЬ СТРЕССОУСТОЙЧИВОСТИ. ВОЗМОЖНЫ ЭМОЦИОНАЛЬНЫЕ СРЫВЫ ВОЛЯ: ХОРОШО РАЗВИТАЯ СИЛА ВОЛИ. ЦЕЛЕУСТРЕМЛЕН, НАСТОЙЧИВ МОРАЛЬ: МОРАЛЬНЫЕ НОРМЫ ЛИБО НЕУСВОЕНЫ, ЛИБО СУГУБО ЛИЧНЫЕ ИЛИ КОРПОРАТИВНЫЕ ЛИДЕРСТВО: РЕАЛЬНЫЙ ИЛИ ПОТЕНЦИАЛЬНЫЙ ЛИДЕР. СКЛОНЕН К РУКОВОДСТВУ ОБЩЕНИЕ: ВЫСОКИЙ УРОВЕНЬ КОММУНИКАТИВНОСТИ. ШИРОТА ОБЩЕНИЯ И КОНТАКТОВ СТИЛЬ РАБОТЫ И ПРОФЕССИОНАЛЬНЫЕ ПРЕДРАСПОЛОЖЕННОСТИ: СКЛОНЕН К НАУЧНО-ИССЛЕДОВАТЕЛЬСКОЙ РАБОТЕ. МОТИВАЦИЯ: СВЕРХВЫСОКАЯ МОТИВАЦИЯ. ВОЗМОЖНО, БОЛЕЗНЕННО ЧЕСТОЛЮБИВ
КЛИНИЧЕСКАЯ ИНТЕРПРЕТАЦИЯ: БОЛЬШАЯ ВЕРОЯТНОСТЬ "PA" РАССТРОЙСТВ!
Гендерные профили опросника Кеттелла 16-PF+ Протестируй себя

ilgasis savaitgalis arba gegužinės :)

santykiai. įžanga.

paskutiniu metu bandau išgrynint savo požiūrį į santykius palaikančius pagrindus...
meilė
pagarba
tikėjimas ir pasitikėjimas
realiai, viskas telpa į vieną žodį - santykiai :) bet bandysiu sukramtyt :)
kai suformuluosiu tai žodžiais - būtinai parašysiu... arba ne :)

šiandien piešiau.. kaip seniai tai dariau. bet kaip gera.

nepaisant visų stresų ir nuovargių, tu vistiek sugebi sukelti šypseną mano veide. man tai patinka. šypsotis tau.

Ū.

Тест на эгоизм Чувствую настроения 65% Оказываю помощь 64% Понимаю окружающих 63% Альтруизм 73% Понимаю точку зрения 62% Интересуюсь другими 71% Способен любить 62% © Новый Акрополь 2006

prasisukau

nespėjau dar kaip reikiant apšilti kojų darbe... o jau "pramušiau savo temą" ir šiandien suderinau su direktorium, kad darbo diena bus valanda trumpesnė... :) znaj nashyx, vadinas :)

Atleidimas yra

Atleidimas yra besitęsiančio gyjimo proceso šalutinis produktas.

Visi mes turim įsišaknyjųsi prietarą, kad jei nesugebėjom atleisti, reiškia nepakankamai stengėmės. Tačiau dažniausiai mes negalim atleisti todėl, kad žaizdos, kurias padarė įžeidėjas, dar neužgijo.

Atleidimas yra vidinis procesas.

Tai nutinka mumyse. Tai gerumo ir laisvės jausmas ir supratimas, kad šie jausmai yra mano bet kuriuo metu.

Atleidimas yra pozityvios savęs pagarbos ženklas.

Mes suvokiam, kad neteisybė ir įskaudinimas yra tik dalis mūsų gyvenimo, tik dalis mūsų pačių, o ne viskas.

Atleidimas – tai leidimas praeiti intensyvioms emocijoms prisirišusioms prie mūsų praeities.

Mes atsimenam kas įvyko, tačiau nebejaučiam intensyvaus pykčio, baimės, kartėlio. Mes suvokiam, kad tai ką patyrėm praeity neturi įtakoti to, kas atsitiks mūsų ateity.

Atleidimas yra suvokimas, kad mums daugiau nereikia nepasitenkinimo, pasipiktinimo, neapykantos ir savęs gailesčio.

Mums daugiau jų nereikia kaip pasiteisinimų, kad iš gyvenimo gaunam mažiau nei nusipelnėm. Mums nebereikia jų kaip ginklo mus įskaudinusiems žmonėms nubausti. Mums nebereikia bijoti prisileisti kitų žmonių artyn, bijant kad jie mus įskaudins. Mums nebereikia jų kaip identiškumo. Mes esam daugiau nei neteisybės ar įskaudinimo auka.

Atleidimas – tai nebenorėjimas nubausti žmones, kurie mus įskaudino.

Atleidimas yra supratimas, kad niekas, ką mes padarysim, kad juos nubaustumėm, nepadės mums išgyti.

Atleidimas – tai judėjimas pirmyn.

Kas atleidimas nėra (tęsinys)

Atleidimas nėra pamiršimas.

Atleisdami žmonėms, kurie mus įskaudino, mes neištrinam skaudžios patirties iš savo atminties. Mes negalim pamiršti ir neturėtumėm. Ši patirtis ir skausmas, kurį ji sukėlė, pamoko mus kaip nebūti auka dar sykį ir nepaversti kitų aukomis.

Atleidimas nėra žiūrėjimas pro pirštus.

Kai mes atleidžiam, mes sumažinam praeities įtaką mūsų dabarčiai ir ateičiai, tačiau nepaneigiam fakto, kad įžeidimai ir neteisybės, kuriuos mes patyrėm, buvo skausmingi ir nesąžiningi. Tikras atleidimas nėra įmanomas, jei mes neigiam, minimizuojam teisinam ar žiūrim pro pirštus į veiksmus, kurie mums pakenkė.

Atleidimas nėra nuodėmių išrišimas.

Kai mes atleidžiam žmogui, tai nereiškia, kad mes ‘nukabinam’ mus įskaudinusius žmones ‘nuo kabliuko’. Jie lieka atsakingi už savo veiksmus ir turi dėti pastangas norėdami susitaikyti su savo praeitimi.

Atleidimas nėra savęs aukojimo forma.

Atleidimas dar nėra žmonių, kurie mus įskaudino toleravimas. Šypsenos klijavimas ir malonus elgesys nėra atleidimas. Atleidimas nėra mūsų tikrų jausmų nuryjimas ir kankinio vaidinimas, sakymas, kad viskas tvarkoj, kai taip nėra. Atleidimas arba yra arba – ne. pusinio kelio nėra. Jei nesi pasiruošęs atleisti, tai geriau ir neatleisti nei vaidinti, kad atleidai.

Atleidimas nėra aiškiai apibrėžtas, vienalaikis sprendimas.

Kad ir kaip mes norėtumėm susitaikyt su praeitimi, mes negalim tikėtis, kad vieną rytą atsikelsim ir pagalvosim: ‘ok, šiandien yra ta diena, kai aš atleisiu tam ir tam.’, ir tai padarysim. Atleidimas vyksta palaipsniui.

atlaidumo iliuzijos (knisuosi po 10 metų senumo referatus)

Atleisti nėra lengva ir sunku net priimti mintį apie tai. Jei sunku nebūtų, jau būtumėt atleidę. Viena iš priežasčių kodėl žmonės neatleidžia yra ta, kad neatleidimas sukelia tam tikras iliuzijas:

* - Iliuzija, kad jei tai nebūtų atsitikę, jūsų gyvenimas būtų puikus.

Neatleidimas suteikia jau paruoštą pasiteisinimą dėl bet ko ar visko kas vyksta ne taip su jumis ar jūsų gyvenimu. Jei viskas būtų susiklostę kitaip ir jūs nebūtumėt įskaudintas, viskas būtų daug geriau nei yra dabar. Tačiau kadangi tai atsitiko ir nieks negali to pakeisti, tai kaip jūs ar kas nors kitas gali tikėtis, kad jūs galit būt kitoks nei esat dabar. Jei mes atleisim mes daugiau nebegalėsim to naudoti.

* - Iliuzija, kad esi geras.

Neatleidimas padeda apibūdint kas esi. Jūs esate kokios nors neteisybės auka. Ir nors taip jūs galite jaustis mažiau mylimi nei ne – aukos, tačiau jūs neabejotinai esate ‘gerietis’, o tie kurie jus įskaudino – ‘blogiečiai’. Jei jau jūs atleidžiate, nebegalite dalinti pasaulio vien į juodą ir baltą. Teks pamėgti ir pilkus tonus.

* - Iliuzija apie jėgą.

Neatleidimas leidžia kompensuoti bejėgiškumą, kurį jautėte, kai buvot įžeistas. Kol laikote žmones, kurie jus įskaudino, užrakintus jūsų proto kalėjime, jūs jaučiatės visagalis, kadangi niekas negali jūsų priversti atleisti ir nustoti jausti nepasitenkinimą.

* - Iliuzija, kad daugiau niekada nebūsit įskaudintas.

Neatleidimas apsaugo jus nuo buvimo dar sykį įskaudintais žmonių, kurie jau tai padarė ir naujų žmonių, kurie tai gali padaryti. Kol neatleidot, jūsų akys įdėmiai ieško potencialių pavojų, taip jūs sumažinat riziką vėl būti atmestais, apgautais, išduotais ir kitaip įskaudintais.

atitolimas

pavasaris
lietus, saulė, debesys, lietus, balos... šaltas vėjas... bet tai vistiek pavasaris.
man patinka pavasaris.
dienos vis šiltėja.
o aš niekaip nerandu laiko niekam. ir esu tuo patenkinta.
pastarąsias dvi savaites miegu po 6val. per parą. darbo dienomis. savaitgaliais kartais išpuola ir bemiegės naktys :)
nesuprantu, iš kur turiu tos varomosios jėgos... o gal ir suprantu.
darbas-namai. įdomus ritmas.
daug naujų veidų. daug naujų įspūdžių.
tiek daug pokyčių.
ir tai mane žavi.
o šiandien tenoriu užmigt su šypsena veide. sapnuot tave. tik jokių raudonų marškinių :) :)

tolstanti nuo realybės Ūla

man patiko...

ačiū ca ;)

grįžau

atleisk, dienorašti, apleidau tave...
bet pasiilgau. tavęs ir savęs. tų kelių akimirkų, kai būnu susikaupus.
nutiko ir daug, ir mažai.
išlydėjom senus ir sutikom naujus metus.
išlydėsim senąją darbovietę. kada nors sutiksime naują.
o šiaip... gi niekas nesikeičia.
rytais kava.
vakarais arbata.
naktimis miegas.
dienomis darbas.
rutina.
bet yra ir žavingų akimirkų.
tik dabar jas reikia išgrynint.

grynėjanti Ūla