Rytas. Miestas paskendęs rūke. Pats vasaros vidurys. Rytas vėsus. Gaivus. Pakeliui į darbą užuodžiu iš kažkur sklindantį avižinės košės kvapą. Keistai mus veikia kvapai. Iškart kritau į gilius ir senus vaikiškus prisiminimus. Rytas pakeliui į darželį ankstyvą rudenį. Viduje lengvas nerimas ir šioks toks nesaugumo jausmas.
Nemėgau darželio. Nemėgau ir nelabai iki šiol mėgstu rudenį. Nemėgstu vidinio nerimo. Vaikas, kuris vis dar gyvas manyje, yra baikštus ir nesaugus.
Keista, kad šiandien taip pasijutau.
Keista, kaip paprastas, berods ne retas kvapas ir savuos namuos, sukėlė tokius išgyvenimus.
Kvapų nuneštoji Ū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą