vienuolika dienų ar tai daug?
gyvenu laukime ir baimėje... ar galiu rinktis? noriu išbraukti iš savo galvos, tas galimybes, kurias pati sau riboju...
dėkoju tau už vakar dieną/ vakarą/ naktį...
bučiuoju tavo dar miegančias akis...
nepamiršk pasveikint mamos... ir padėkok jai nuo manęs, kad užaugino tokį nuostabų žmogų.
myliu tave
Ūla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą