ir niekaip negaliu grįžti.
laukiu, kol perdegsiu, kol visa energija ir norai, siekiai ir tikslai, visi objektai ir subjektai ims ir atsibos. kol sudegs, sutrūkinės, liks tik pelenai, prisiminimai, skutai... kol išsilaisvinsiu.
gal tada palengvės. gal bus lengviau eiti per gyvenimą.
gal nekankins rudeninis liūdesys...
nebeveikia savisauga. o gal taip reikia???
banalu, bet turbūt dažniausiai gailimės dėl to, ko nepadarėm, o ne dėl to, ką padarėm...
sergu. sergu gyvenimu. sergu rudeniu. sergu savo egoizmu.
mąstyk, moterie, mąstyk...
save baranti Ū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą