juk tai neišvengiamai įvyks. ankščiau ar vėliau. ir aš gyvenu tame laukime. kiekviena akimirka laukime. išgyvenu save.
o dar kai nežinai, kada tai bus... o ar norėčiau žinot? hmz....
deginu save iš vidaus.
milimetras po milimetro... ir kiekvienas kūno lopinėlis įsitempia. nuo minties. nuo garso. nuo mažų dalykų. menkiausių.
noriu sudegti tame. iki galo. iki dugno. iki pačios juodžiausios tamsos.
suvokiu, kokia stipri mano koncentracija. aplinkinis pasaulis blanksta. lėtai. kaip deganti fotografija. vaizdas liejas ir dingsta.
noriu dingti. išnykti. be skausmo. tik be skausmo...
bijau ir noriu. noriu ir laukiu. laukiu ir bijau.
bet žinau. save apgauti taip lengva. bet tai trunka taip trumpai.
kelio atgal nėra. nes aš nenoriu, kad jis būtų.
žaidžiu. vėl žaidžiu. juk žaidžiu... savo gyvenimą.
neriu į apmąstymus.
juk tai tikrai įvyks.
lauksiu. tik... o su kuo galima suderint užmigimą ir nepabudimą? :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą