svarstau, kaip čia iššisukt nuo rudeninės melancholijos...
reikia įsimylėti rudenį, prisijaukinti jį...
tada jaukūs tampa tamsūs vakarai...
rudenėjantis oras tampa malonia gaiva...
vis rečiau pasirodantys saulės spinduliai kelia šypseną...
spalvas keičiantys medžiai ir krentantys lapai... tai taip gražu akiai...
o kvapas... jis nepakartojamas... lapų, drėmės, vėsos...
ech...
o gal vistik myliu rudenį?
beveik romantiškoji Ū.
2 komentarai:
pamatai ir nutirpsti.
paskubėjau suaugti, matyt, nes tų nutirpimų tai... jau nepamenu
gražu ruduo.
o kai turi mažai problemų, tai turbūt visoks laikas yra gražus? taip, tikriausiai.
mažint
problemas.
,-)
nutirpimas nepriklauso nuo suaugimo, matyt... nuo pasitikėjimo kitais... savim... savo jausmais... ir išvis - tai leidimas sau ;)
yra problemų - yra azartas ;)
Rašyti komentarą