galvoju... ar būna akimirkų, kai negalvoju apie tave?.. aišku būna... tada kažkas viduje tįsta... iki begalybės... o gal ir visai netoli. tįsta ir nenutrūksta. pasiekia kritinę ribą ir... - kaip vaikystėj paleista guma - grįžta ir trinkteli... ir skauda. va taip ir gyvenu. ilgiuos - užsimirštu - skauda.
keista, bet man tai patinka.
patinka ilgetis.
patinka suvokti, kad kiekviena minutė vis labiau ir labiau mus priartina.
patinka žinoti ir tai, kad tų minučių dar daug liko - čia kaip ištęstas malonumas - po truputi artėja... ir įtampa auga...
laukiu.
labai ilgiuos tavęs.
sado-mazo Ūla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą