Jauku

Sėdėti ofise, gurkšnoti karštą žaliąją matę ir stebėti prospektu dūzgiančius automobilius...

Klausytis naktį lietaus barbenimo į langą...

Girdėti ramų vaiko kvėpavimą, kai jis miega...

Atsikelti anksti ryte, tyliai eiti į virtuvę ir išsivirti kavos, gerti ją prieblandoje ir stengtis nepažadinti namiškių, kurie dar gali sau leisti pamiegoti valandą...

Eiti namo pėstute, sušlapusiai kiaurai, šiek tiek sušalusiai, bet vis tiek grožėtis rudeniu, mylėti gyvenimą, nepaisant ir nemalonių akimirkų...

Jausti tavo ranką manojoje, nors ji senokai ten buvo... bet pėdsakas liko...

Užsidegti vakare žvakių ir skaityti poeziją jų šviesoje...

Laukti tos akimirkos, kai pasiilgsi manęs... ir mėgautis žinojimu, kad taip nutiks...

Apkabinti draugus, kurių seniai nematei... net nuo vakar vakaro...

Žinoti, kad turiu savyje daug šilumos...

Jauku...