Rytas tamsus... šalta...
Visa susigūžus sedžiu trulike pakeliui į darbą ir rezgu mintis
... paskutiniai plaukai, kuriuos glosčiau, yra Tavo...
... paskutinė ranka, kuri buvo manojoje, yra irgi Tavo...
... paskutinis bučinys irgi buvo su Tavimi...
tarsi tyčiodamasis iš mano sentimentų, šaltis ofise man kužda - paleisk paleisk paleisk...
ir aš galvoju - laikas paleisti. Viskas buvo nuostabu. O ateitis bus dar nuostabesnė.
niekad nesakiau, kad myliu Tave... bet esu dėkinga Tau už daug ką. Už tą aistrą, kuri pakirsdavo kojas, už tą švelnumą, kurio man taip reikia, už tai, kad supratau, kas yra grožis, už tai, kad Tau buvau graži...
Laikas paleisti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą