Kaip keistai kartais gyvenime susidėlioja situacijos. Dejavu jausmas apėmė. Berods visai neseniai buvo tokia situacija. O gal nebuvo, gal tai tebuvo sapnas? Veikėjai kiti. Pozicijos kitos. Bet situacija... ji tokia pati. Negalima sapnuoti pranašiškų sapnų. Jei būtų viduramžiai – jau degčiau ant laužo. Nes nujaučiu, kaip baigsis situacija. Sapnavau gi. O gal turiu galimybę ją keisti?
Nemėgstu stovėti kryžkelėse, nors dar mažiau mėgstu priimti sprendimus. Belieka laukti. Negražu taip... ir nelengva. Bet kitos išeities neturiu. O gal turiu? Reikia imtis iniciatyvos ir eiti per gyvenimą težiūrint į save... visiems geras gi vis tiek nebūsi.
Nekenčiu praeities šešėlių... jie šiąnakt drėkino mano pagalvę. Ryte teko plautis galvą, nes nuo drėgmės šukuosena ne kokia tapo. Palikite, prašau, mane ramybėje. Išsitrinkite. Pasimirškite. Nekankinkite.
Šiandien noriu, kad pasaulis būtų nespalvotas. Toks rusvai geltonas, kaip prosenelės fotografijos.
spalvota Ūla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą