Mano jausmų koridoriais šiandien bėgioja pyktis. Kilnodamas švelnumo pūkelius, ilgesio dulkes ir prisiminimų drožles. Pyktis yra šaltas ir tamsus, pilnas drėgmės ir greitas. Jis laksto tais nelemtais koridoriais, o man skauda. Norėčiau jį sustabdyti, bet jis man nepaklūsta, jis per ilgai buvo nelaisvėje, sunku jį pagauti, kol jis siautėja... Jis ėmė draskyti Tavo nuotraukas ir paveikslus, surenka visus skutelius ir meta, meta, meta lauk... Gerai. Laikas išsivaduoti. Laikas keistis. Laikas leisti sau.
2007 10 15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą