prasisukau

nespėjau dar kaip reikiant apšilti kojų darbe... o jau "pramušiau savo temą" ir šiandien suderinau su direktorium, kad darbo diena bus valanda trumpesnė... :) znaj nashyx, vadinas :)

Atleidimas yra

Atleidimas yra besitęsiančio gyjimo proceso šalutinis produktas.

Visi mes turim įsišaknyjųsi prietarą, kad jei nesugebėjom atleisti, reiškia nepakankamai stengėmės. Tačiau dažniausiai mes negalim atleisti todėl, kad žaizdos, kurias padarė įžeidėjas, dar neužgijo.

Atleidimas yra vidinis procesas.

Tai nutinka mumyse. Tai gerumo ir laisvės jausmas ir supratimas, kad šie jausmai yra mano bet kuriuo metu.

Atleidimas yra pozityvios savęs pagarbos ženklas.

Mes suvokiam, kad neteisybė ir įskaudinimas yra tik dalis mūsų gyvenimo, tik dalis mūsų pačių, o ne viskas.

Atleidimas – tai leidimas praeiti intensyvioms emocijoms prisirišusioms prie mūsų praeities.

Mes atsimenam kas įvyko, tačiau nebejaučiam intensyvaus pykčio, baimės, kartėlio. Mes suvokiam, kad tai ką patyrėm praeity neturi įtakoti to, kas atsitiks mūsų ateity.

Atleidimas yra suvokimas, kad mums daugiau nereikia nepasitenkinimo, pasipiktinimo, neapykantos ir savęs gailesčio.

Mums daugiau jų nereikia kaip pasiteisinimų, kad iš gyvenimo gaunam mažiau nei nusipelnėm. Mums nebereikia jų kaip ginklo mus įskaudinusiems žmonėms nubausti. Mums nebereikia bijoti prisileisti kitų žmonių artyn, bijant kad jie mus įskaudins. Mums nebereikia jų kaip identiškumo. Mes esam daugiau nei neteisybės ar įskaudinimo auka.

Atleidimas – tai nebenorėjimas nubausti žmones, kurie mus įskaudino.

Atleidimas yra supratimas, kad niekas, ką mes padarysim, kad juos nubaustumėm, nepadės mums išgyti.

Atleidimas – tai judėjimas pirmyn.

Kas atleidimas nėra (tęsinys)

Atleidimas nėra pamiršimas.

Atleisdami žmonėms, kurie mus įskaudino, mes neištrinam skaudžios patirties iš savo atminties. Mes negalim pamiršti ir neturėtumėm. Ši patirtis ir skausmas, kurį ji sukėlė, pamoko mus kaip nebūti auka dar sykį ir nepaversti kitų aukomis.

Atleidimas nėra žiūrėjimas pro pirštus.

Kai mes atleidžiam, mes sumažinam praeities įtaką mūsų dabarčiai ir ateičiai, tačiau nepaneigiam fakto, kad įžeidimai ir neteisybės, kuriuos mes patyrėm, buvo skausmingi ir nesąžiningi. Tikras atleidimas nėra įmanomas, jei mes neigiam, minimizuojam teisinam ar žiūrim pro pirštus į veiksmus, kurie mums pakenkė.

Atleidimas nėra nuodėmių išrišimas.

Kai mes atleidžiam žmogui, tai nereiškia, kad mes ‘nukabinam’ mus įskaudinusius žmones ‘nuo kabliuko’. Jie lieka atsakingi už savo veiksmus ir turi dėti pastangas norėdami susitaikyti su savo praeitimi.

Atleidimas nėra savęs aukojimo forma.

Atleidimas dar nėra žmonių, kurie mus įskaudino toleravimas. Šypsenos klijavimas ir malonus elgesys nėra atleidimas. Atleidimas nėra mūsų tikrų jausmų nuryjimas ir kankinio vaidinimas, sakymas, kad viskas tvarkoj, kai taip nėra. Atleidimas arba yra arba – ne. pusinio kelio nėra. Jei nesi pasiruošęs atleisti, tai geriau ir neatleisti nei vaidinti, kad atleidai.

Atleidimas nėra aiškiai apibrėžtas, vienalaikis sprendimas.

Kad ir kaip mes norėtumėm susitaikyt su praeitimi, mes negalim tikėtis, kad vieną rytą atsikelsim ir pagalvosim: ‘ok, šiandien yra ta diena, kai aš atleisiu tam ir tam.’, ir tai padarysim. Atleidimas vyksta palaipsniui.

atlaidumo iliuzijos (knisuosi po 10 metų senumo referatus)

Atleisti nėra lengva ir sunku net priimti mintį apie tai. Jei sunku nebūtų, jau būtumėt atleidę. Viena iš priežasčių kodėl žmonės neatleidžia yra ta, kad neatleidimas sukelia tam tikras iliuzijas:

* - Iliuzija, kad jei tai nebūtų atsitikę, jūsų gyvenimas būtų puikus.

Neatleidimas suteikia jau paruoštą pasiteisinimą dėl bet ko ar visko kas vyksta ne taip su jumis ar jūsų gyvenimu. Jei viskas būtų susiklostę kitaip ir jūs nebūtumėt įskaudintas, viskas būtų daug geriau nei yra dabar. Tačiau kadangi tai atsitiko ir nieks negali to pakeisti, tai kaip jūs ar kas nors kitas gali tikėtis, kad jūs galit būt kitoks nei esat dabar. Jei mes atleisim mes daugiau nebegalėsim to naudoti.

* - Iliuzija, kad esi geras.

Neatleidimas padeda apibūdint kas esi. Jūs esate kokios nors neteisybės auka. Ir nors taip jūs galite jaustis mažiau mylimi nei ne – aukos, tačiau jūs neabejotinai esate ‘gerietis’, o tie kurie jus įskaudino – ‘blogiečiai’. Jei jau jūs atleidžiate, nebegalite dalinti pasaulio vien į juodą ir baltą. Teks pamėgti ir pilkus tonus.

* - Iliuzija apie jėgą.

Neatleidimas leidžia kompensuoti bejėgiškumą, kurį jautėte, kai buvot įžeistas. Kol laikote žmones, kurie jus įskaudino, užrakintus jūsų proto kalėjime, jūs jaučiatės visagalis, kadangi niekas negali jūsų priversti atleisti ir nustoti jausti nepasitenkinimą.

* - Iliuzija, kad daugiau niekada nebūsit įskaudintas.

Neatleidimas apsaugo jus nuo buvimo dar sykį įskaudintais žmonių, kurie jau tai padarė ir naujų žmonių, kurie tai gali padaryti. Kol neatleidot, jūsų akys įdėmiai ieško potencialių pavojų, taip jūs sumažinat riziką vėl būti atmestais, apgautais, išduotais ir kitaip įskaudintais.

atitolimas

pavasaris
lietus, saulė, debesys, lietus, balos... šaltas vėjas... bet tai vistiek pavasaris.
man patinka pavasaris.
dienos vis šiltėja.
o aš niekaip nerandu laiko niekam. ir esu tuo patenkinta.
pastarąsias dvi savaites miegu po 6val. per parą. darbo dienomis. savaitgaliais kartais išpuola ir bemiegės naktys :)
nesuprantu, iš kur turiu tos varomosios jėgos... o gal ir suprantu.
darbas-namai. įdomus ritmas.
daug naujų veidų. daug naujų įspūdžių.
tiek daug pokyčių.
ir tai mane žavi.
o šiandien tenoriu užmigt su šypsena veide. sapnuot tave. tik jokių raudonų marškinių :) :)

tolstanti nuo realybės Ūla