nepaisant to, kad kartais (na tikrai labai labai retai, tomis silpnumo akimirkomis, kai prisimenu, kaip žavingai mane pakerėjo tavo šypsena) kyla mintis - "o gal pabandyt reikia iš naujo viską pradėt?", nepaisant to, kad kartais (čia jau šiek tiek dažniau) kyla pikta mintis imt ir pasakyt, kad žinau tai, ką žinau, ir net nepaisant to, kad ... na iš tiesų nepaisant viso to, kas manyje yra keisto, bet mane sugeba nustebint kaip toli žmones nuveda mintys ir kokios neišsemiamos yra interpretacijų gelmės :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą