sausainukai arba kodėl aš nebūsiu jamie oliver

na ne tik dėl to, kad jis vyras :) :) :)
žodžiu kulinariniais sugebėjimais šiandien nusivyliau. viską dariau pagal receptą...
tešla nesiminkė, paskui niekaip iškočiot nepavyko. trupėjo kaip pasiutus ir kibo prie kočėlo.
pirma partija sausainių apdegė, kol kovojau su tešla... antra partija apdegė, kol dariau ta patį.
na nuo trečios partijos reikalai pajudėjo linksmesne vaga. partijų buvo gal šimtas. neburbuliavau ir neburnojau tik dėl to, kad neblogai nusilaksčiau darbe nuo praeitos savaitės pradžios.
sausainiai gal ir skanūs, bet turbūt daugiau niekad gyvenime jų nebekepsiu :)
tituluoju save sriubų specialiste :) (tadAm!!!)

katinėliui

žinai tą jausmą, kai ilgesys perauga į sausą spaudžiantį jausmą krūtinėje lyg persivalgius rūgščių obuolių?

radiocentras: "kalėdų naktį tylią miegok ramiai, debile" :) :) :)
juokinga :) kvaila, bet juokinga.
bandžiau keist valytuvus. na kaip visad - nuimt tai раз два, o jau uždėt... na geras dešimt minučių prasikrapščiau... bet paaiškėjo, kad ne aš blondinė, o valytuvai netinka :)
bet vistiek rankas apšalau.
ir kažkodėl nuo sekmadienio vakaro man vis skamba galvoj - я буду я буду для тебя всегда твоей малышкой... koks košmaras... :) :)

citata: "mes galėsim sakyti, kad įveikėm krizę savo jėgomis..."
hmz... čia panašiai kaip "не нам, а вам", "нет, на этот раз уже вам".
žiauru. bet tai seniai jau turi savo pavadinimą - genocidas.
la linksma gaida ir toliau laukiam Šv. Kalėdų dvasios. šypsokimės visiems dirbtinėmis šypsenomis ir stebėkimės, kodėl nėra nuoširdžių žmonių aplink.

iškrypusio proto iškypusios mintys arba nuostaba :)

nepaisant to, kad kartais (na tikrai labai labai retai, tomis silpnumo akimirkomis, kai prisimenu, kaip žavingai mane pakerėjo tavo šypsena) kyla mintis - "o gal pabandyt reikia iš naujo viską pradėt?", nepaisant to, kad kartais (čia jau šiek tiek dažniau) kyla pikta mintis imt ir pasakyt, kad žinau tai, ką žinau, ir net nepaisant to, kad ... na iš tiesų nepaisant viso to, kas manyje yra keisto, bet mane sugeba nustebint kaip toli žmones nuveda mintys ir kokios neišsemiamos yra interpretacijų gelmės :)

labanakt...
kaip didelės
ir pavargusios...
...snaigės
ramią žiemos naktį...
krentam į patalus.
į amžiną nebūtį.
į tavo glėbį.
...labanakt...

nemėgstu, kai baigiasi serialas, kurį žiūriu...
nemėgstu laukti naujos serijos visą savaitę...
kaip liūdna turėtų būti žmogui, kai jis susipyksta net su savo įsivaizduojamais draugais.
įdomu, nuomonės ir nuotaikos (o ypač nuotaikos) keitimas kelis kartus per dieną vargina? ir ar tas nuovargis vertas to apgaulingo savigarbos ir teisumo jausmo?