egzistencinės mintys varo į neviltį...
čia kas? ruduo? tamsa? šaltis?
kas yra gyvenimas? nuo taško A iki taško B. kam tiesiau, kam kreiviau, kam trumpiau, kam ilgiau.
bet visų mūsų paskutinė stotelė ten pat...

man gražu senos apleistos kapinaitės... jos tokios tikros, jausmingos... ten kiekvienas kryželis apverktas. ten tiek pamirštų kapų. jau niekas jų gal nebelanko... bet tai taip tikra.

kažkokia keista aš sau šiandien...