žiemos tamsos ir pavasarinio
nerimo nukankintame kūne
miršta siela...
***
tamsiai žalio pavydo fone
tavo šypsena
nebešildo.
***
o jei jau nebebus nieko
kaip man reikės
numirti?
***
ar laukiant tik akimirkos
nepastebimai nemiršta
amžinybė?
velniai žino, kokia Ū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą