2009 m. vasario 8 d., sekmadienis

čia irgi tau... žmonija...

pagalvojau... turbūt per greitai ir per arti prisileidžiu žmones. per daug jiems parodau, tik nesivarginu paaiškinti, palieku laisvę jiems patiems interpretuot mane. ir kas gaunas? jie laukia iš manęs dar kažko. o aš savo akcijų nekartoju.
nebeturiu ką tau parodyt. tu matei mano džiaugsmą ir mano meilę. matei mano liūdesį ir ašaras.
nebeturiu ką tau parodyt. jau rodžiau savo aukštumas ir žemumas.
nebeturiu ką tau parodyt. buvau jau nuoga prieš tave, buvau ir apsirengus.
nebeturiu ką tau parodyt. buvau tiesi ir kreiva. buvau abejinga ir įsijautus.
matei mane dainuojančią. matei mano tylą. rodžiau savo žaizdas. žalojausi prie tavęs. gydžiausi prie tavęs. rūpinausi ir ignoravau. pykau ir atleidau. glaudžiau ir stūmiau.
nebeturiu ką tau parodyt.
tik save. visą. vientisą ir fragmentišką. tolygią ir prieštaraujančią sau.
ar tau to reikia?