2007 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

liūdnai

jaučiuosi kaip medis, pirmąkart metantis lapus...
perdaug apsinuoginus
sušalusi iki šerdies
neturinti kuo džiaugtis
praradusi žavesį
nebešlamanti
nebeviliojanti paukščių, aplinkinių žvilgsnių
negaunanti šilumos
nežinanti, ar tikrai bus geriau

ech... pilnatis

somebody help me...

8 komentarai:

Edita rašė...

Kvepia depresija... Siūlyčiau įsisukti į šiltą drabužėlį, užsidegti daug žvakių, paleisti kokį nors labai mielą širdžiai cd ir įsipylus kokio mėgstamo šildančio gėrimo paplepėti su gera drauge. Geros kokybės šokoladas būtų privalumas (jei mėgsti saldumynus ypač) - sako, gamina laimės hormonus :)

Ūla rašė...

mmmm... miela... kol kas pasidariau skanios arbatos... pasiėmiau kelis saldainius ir bandysiu pratempt iki vakaro... žvakės namie jau ne pirmą vakarą dega :)

Edita rašė...

Kokia vis tik nuotaikų kaita radikali tarp pirmadienio ir trečiadienio. Žvakės nebe pirmą vakarą? - turėtų būti ryšys.

Ūla rašė...

pilnatis tiesiog :) ir pms matyt kažkiek... ir truputis ignoro iš mielo žmogaus...

Edita rašė...

Tai gal metas įsiskaityti į pirmadienio savo pačios įrašą ir dar kartą viskuo pasimėgauti mintyse? ;)

Ūla rašė...

kai laukimas užsitęsia, jis ima nešti plienu žvilgantį skausmą...

Edita rašė...

Mėgsti graužti save?

Ūla rašė...

čia vėl ima kvepėti žmogienos valgymu...
mėgstu :) ir pagailėt savęs mėgstu