kažkodėl

Liūdnas ir niūrus mūsų miestas...
pilkos pakelės, pliki tamsūs medžiai
liūdnas miestas...
pro akis skriejančios vienodos stotelės su vienodai pilkais keleiviais
liūdnas miestas...
apsiniaukęs dangus, drėgmė ir rūkas
liūdnas miestas...
pūvančių lapų krūvos ir parudavus žolė
liūdas ir niūrus mūsų miestas...
tuščios gatvės ir tušti veidai... tuščios sielos...
o gal čia tik man liūdna ir tuščia?

kaip gražu kapinės naktį...
ramybė. tyla. šaltis...
egzistencija baigiasi čia.
RAMYBĖ.

piktas lapkritis... arba... interpretuokit

susimasčiau...
aš gi ne paranoikė (tiesiog mane visi persekioja) ... bet džiaugiuos, kad yra dalykų, nesusiejamų su manimi...
nors smegenys sudarytos iš vandens (jo ten net 80%) - nemyžk man į smegenis...
nevykęs melas, jei pats juo iki galo netiki...
jei interpretuojat, tai kam klausiat autoriaus vertimo? ...
pamiršau laistyt gėlę.. ji vėl ėmė mesti lapus...
ir iš kur tiek pykčio?
ar padeda malda? melstis kam?
jei nori išeiti - durys už tavęs.

uždekit žvakutes už mane. gal padės?