kokie vistik žmonės įdomūs ir keisti...
varžosi savo norų, bijo savo jausmų, o paskui pyksta ant viso pasaulio, kad nėra taip, kaip jie nori... tiksliau, kaip jie bijo norėti.
kur logika?

nuotrupa

tai, kad turi gera fotoaparatą, dar nereiškia, kad esi geras fotografas...
ir apie meilę tas pats pasakytina

saulė...

požiūris

cituoju vieną laišką:
"Gyvenome draugiškai, be didelių pykčių, laikas bėgo, vaikai augo, mylėjomės, bet vis rečiau, prasilenkdami apsikabindavome, pasibučiuodavome vis rečiau ir kažkaip be aistros… Nenorėčiau pasakyti, kad jausmai dingo visai, bet jie kažkur paskendo tarp kasdienių darbų ir rūpesčių. Net per atostogas abu jautėme, kad tolstame.
Mano vyrą pastebėjo moteris, tada, kai aš jį buvau pamiršusi… <...> skausmingai išlindo yla iš maišo. Vyras labai sunkiai, bet įtikino mane, kad tai tik akimirkos silpnumas, laikinas susižavėjimas. Jis visais gražiausiais žodžiais sakė, kad mylima ir geidžiama esu. Bet, deja, aš jutau, kad ne. Nors leidome laiką kartu, vaikščiojom už rankų susikibę, daug bendravome, lankėme spektaklius ir koncertus, rūpinomės ne tik vaikais, bet ir savimi, tačiau jutau, kad jis ne visas su manim." ir t.t. ir pan.

psichologų atsakymų net neskaitau tokiais atvejais. jie visad būna šabloniški - skirkit laiko tik judviem, prisiminkit, būkit, kalbėkit, išbandykit ir t.t ir pan.
mane labiausiai užkabino ši eilutė: "mylėjomės, bet vis rečiau, prasilenkdami apsikabindavome, pasibučiuodavome vis rečiau ir kažkaip be aistros… Nenorėčiau pasakyti, kad jausmai dingo visai, bet jie kažkur paskendo tarp kasdienių darbų ir rūpesčių. Net per atostogas abu jautėme, kad tolstame."
nu ir? gyvenom gyvenom ir nieko apie mus kaip apie santykius nebegalvojom, tiesiog buvom kas? kambariokai bendrabutyje? kolegos gretimuose kabinetuose? tai tada kokio velnio ta kita moteris tamstą įskaudino? egoizmas? savininkiškumas? o gal tiesiog elementari baimė ir nenoras prarasti finansus? kodėl ta moteris kalta, kad jūs pamiršot savo vyrą?
aš išvis nesuvokiu, kada ir kam šovė mintis į galvą, kad su metais šeimoje turi va taip ir būti - jokio sekso, jokio bendravimo, dažnai net jokios pagarbos, dažnai (jei ne nuolatinis) nepasitenkinimas vienas kitu. kokio velnio tada ta šeima reikalinga? arba kodėl prie altoriaus ar civilinės metrikacijos darbuotojo prisiekėte mylėti ir gerbti vienas kitą? tokiu atveju reikia sakyt taip - dabar myliu tave, kol vaikai bus maži irgi mylėsiu (jei nebūsiu pavargus [moteris], jei skirsi man dėmesio [vyras]), kai vaikai paaugs ir prasidės problemos - kaltinsiu tik tave [tinka abiems], paskui - jokio sekso [moteris], jokios pagalbos buityje [vyras], dar vėliau - neištikimybė ir skandalai [tinka abiems].
atsakykit man kas nors va tokiai idealistei (?), ar cinikei (?), o gal šiai nepatyrusiai ir nieko nesuprantančiai - kam gyventi šeimoje, jei nei vienas jos nenori kaip šeimos, o tik kažkodėl nenori paleisti kito žmogaus iš man nesuvokiamų paskatų, kam kankintis ir kankinti kitą? kodėl po kelių metų bendro gyvenimo didžioji dalis žmonių lieka gyvent ir toliau, nors jau nieko nėra ir nei vienas nenori, kad būtų?
kur tas sulaikantis elementas? gal aš tikrai kažko nematau?
kiekvieną šeimą ištinka ta "bėda", vaistų nuo to nėra. tai yra dvi išeitys - nustoti šeimą idealizuoti ir vadinti ją nepajudinamu statišku reiškiniu, o mokyt žmones išgyventi tai. ne kartoti šablonines frazes "nėra namų be dūmų", o realiai dalinti realius patarimus. vėl gi ne tuos standartinius - bandykit, kalbėkit, nuspręskit. nuspręskit, kad neištikimybė yra neišvengiamas dalykas, kad ji buvo yra ir bus. susitarkit, kad tai negriaus šeimos ir tiek. koreguokit "šeimos" sąvoką. tikslinkit. meskit visus melus į šalį. skandalai ir prisidengimai vaikais čia nepadės, kaip nepadės ir nekreipimas į tai dėmesio. šeima - tai žaidimas. žaidimai turi taisykles. jas galima interpretuot ir koreguot. bet bendru sutarimu. bet taisyklės būtinos. ir jų laikytis privaloma. nusižengiantys taisyklėms gali iškristi iš žaidimo. arba teks atiduoti "fantą". antra išeitis - išvis naikint tokią instituciją kaip šeima.
padrikai čia kažkaip gavos

negalėčiau būti šeimos konsultante. paduotų į teismą už skyrybų skatinimą.